versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsakymas — atsãkymas sm. (1) → 1 atsakyti: 1. SD214, H156, R, DP17, K, Sut, RtŽ, M, Š Nepilnieji sakiniai, einantys atsakymais į klausimus, yra dažniausiai vartojami LKGIII641. Atsakymą duoti B112. Atsakymą gaunu R29. Suejimas, trukinamas dideliais… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdavysta — išdavystà sf. (2) žr. išdavystė 1: Kalčia jūsų yra sunki ir išdavysta – aiški rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išpažinti — išpažìnti tr. 1. R pažinti, atskirti, nustatyti tapatybę: Ana mane išpažìno, aš ją išpažinaũ Pls. Matau, bet nebišpažįstu, akelės pasilpo Lk. Aš jį, rods, mačiau, ale n išpažinaũ KII358. Tai tu išpažinaĩ visus paukštelius, tik neišpažinaĩ… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrasti — 1 išràsti tr. H 1. R123, K sukurti ką nauja: Nėr ìšrasta vaistai nuog tos ligos Vlk. Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado! A.Baran. Išràsti naują metalo lydymo būdą BŽI341. Ìšrastas elektroninis mikroskopas DŽ1. Ale kas tas kningas… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalta — 1 kaltà sf. (4) kaltė, kalčia: Atleidimas kaltos (kor. klaida? plg. kaltė SD399) SD215. Atleisk mum mūsų kaltàs J … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š … Dictionary of the Lithuanian Language
nuversti — nuver̃sti, nuver̃čia (nùverčia), nùvertė tr. 1. Rtr jėga ką stačią paguldyti ant šono, pargriauti, parmesti: Paskiau nùverta tą kiaulę ant velkių, sukimba visi, nu to tvarto i parveža Kl. Užmušė žvirblelį, užplumpino, nuvertė ant šono,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvirsti — nuvir̃sti intr. 1. NdŽ, Vkš, Sd nugriūti ant žemės, ant šono: Atgalia ranka ka drožiau į snukį, ans pagal ratais i nuvir̃to Pp. Koks pasleidęs [vaikas]: nuvir̃s žemėn, draskysis, rėks, kol paema [ant rankų] Lel. A gražu bus, kai nuvirsiù vagoj,… … Dictionary of the Lithuanian Language
per — 1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.) I. erdvės santykiams reikšti. 1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę… … Dictionary of the Lithuanian Language